2011 m. rugpjūčio 15 d., pirmadienis
Prinoko obuoliai
Mes buvome jauni,
Mes buvome ilgai
Tik savo durų girgždesy,
O siela skamba, skamba...
Tai tilindžiuoja prie staktos
Gyvybės, meilės siekis -
Prigimtinis varpas.
Buvau ilgai užmerkusi akis -
Tu jas atmerkei,
Parodei į kitas duris,
Kur nuo rudens
Gausingų obuolių
Jau lūžta šakos.
Aš, apsijuosusi juodu diržu,
Dar savo ilgesį vis saugau...
Tu būk dar nuo manęs
Toli toli -
Tik geras draugas.
Vis pasimelsiu tarpdury
Ir vėl užversiu;
Liepsnos man vakaras
Visai už nugaros...
Ar tu jau ateini?
Kur tavo meilė -
Mūsų pančiai?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą