Vis tas pats kelias
Ir mano takelis -
Tik laukas šalia jo
Kasdien kitoks.
Matau-žolė kaip želia,
Kaip vasarojus kyla
Iki rudens brandos.
Kaip musės
Vis prie gyvulių
Ramiai gyvena,
Nors, rodos,
Padaras-nekoks,
Kaip dengia ūkininkas,
Savo trobą dengia,
O stogas vėl -
Tik keberiokšt...
Matau, kaip rudenėjant
Šiukšlės dega,
Bet styra dar
Ir negrėbti laukai,
Kaip paskui traktorių
Gandriukai žengia -
Dar tamsios kojos ir snapai...
Vis tiek jau
Visko nematysiu,
Nesurinksiu,
Tegu papasakos
Mano vaikai -
Gandrai.
O šiukšlės -
Negerai.
2011 m. rugpjūčio 17 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą