Aš nepykstu,
Kai tu žiūri
Pro mano langą,
Kai aš rengiuosi,-
Ant jo užuolaidų nėra.
Jau vakaro gaisai
Mane nudažo
Ir
aš dabar nuoga.
Pasirąžau,
Lendu į patalą,
O mano apklotas -
Balta skara:
Ją numezgė man
Šilkverpiai -
Visai permatomą-
Voratinkliu ataudė
Ir prisegiojo žvaigždžių...
Matai?
Manęs nėra.
Tu stovi vienas
Po langais
Šiek tiek sužvarbęs,
Nekalbini -
Aš Tau seniai sava;
Matai mane kas vakarą,
Bet vis kitokią...
Vijoklis Tu;
Aš-žiedas Tavo
Apsiauste.
2011 m. rugpjūčio 4 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą