Sūrio kelias

Skiriu Vilijai, kuri suspaudė ir laiko ant rankų šį saldų sūrį.Ačiū.

„Ėsk, karvutę,
Žalią šieną“,-
Dainavo moterys
Prie verpsto;
Ratelis sukosi ir sukosi,
Pakojis trynėsi giliai,
Kur mūsų Lietuvos
Gilieji slypi klodai,
Kur mūsų žemė
Kvepia vasarojumi,
Rugiais ir saldžiu pienu
Ir sūrio skonis
Tirpsta gomury skaniai.
Čia padžiauti ir rankšluosčiai,
Ir marškiniai artojo;
Nuo prakaito garuoja
Suplūkti delnai,
O pro langelį sesė žiūri,
Kada iš lauko
Tėvas, brolis
Su plieno dalgeliu pareis.
„Ėsk, karvute,
Po dirvoną,
Nešk pienelio
Po uzboną“...