Krištolo upelis.
Gal ten statūs kalnai,
Iš jų ir garsas
Lygiai alma,
Pasiima akmenėlius,
Ridena ir nugludina
Uolų briaunas švelniai...
Ir kokios moterys
Iš jų ąsočiais semia,
Kur jųjų trobos,
Į kurias sugrįžta vakarais;
Joms per pečius
Vanduo srovena,
Kai leidžiasi nuo kalno,
Kur maži vaikai...
Gal stirnų kojas
Upeliukai plauna -
Iš ten ateina ir garsai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą