Nedėk man rankos ant peties,
Matai, kokie silpni,
Sulinkę ir gruoblėti;
Kaip drebulėlė sudrebu
Nuo Tavo nereikšmingos,
Rodos, net išpažinties,
Kur Tu buvai užtrukęs,
Kodėl neaplankei manęs,
Kai buvo širdies dūžiai -
Sunkūs sunkūs,
Kaip mirštu iš lėto...
Ne tau rašau ir šias,
Kaip adata skausmingas eilutes,
Tai kas, kad dreba rankos,
Išsirikiuoja raidės į Eiles
Ir pasakoja, kaip visiems
Mums skauda -
Smaigsto vargo ietys.
Nebūsiu pranašas Rytų,
Kuris irgi tik pėdas mėto -
Nežino niekas šio pasaulio
Giliųjų žaizdų,
Ne savo skausmą
Pasakoja ir poetai.
Daina irgi susideda
Iš daugelio mažyčių netekčių,-
Kaip lavina audros
Visus iš laivo mėto.
Ne man, ne Tau dabar sunku,
Tik reikia ranką
Ant peties kitam uždėti...
Švelniai palytėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą