Saulutė slysteli žemyn,
Žiedynai traukiasi, mažėja.
Kalnelių žaluma nurudo,
Kepures seniai nukėlė.
Smilgų galvelės grūdą
Subrandinusios nulinko -
Pavasariui saują pabėrė.
Aš – motina laukų,
Ranka sėjiko ir audėjos;
Balta ramunė
Prie baltų plaukų -
Jau rudenėja, rudenėja...
Tik gyvastis mano akių
Tau varpas surenka,
Išlikusias nuo grėblio.
Laukai, laukeliai
Liko be margų gėlių;
Bernelių dainos ir vilionės
Plaikstosi rūku...
O kurgi vėjas?
Nubildėjo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą