Tarp nebūties
Ir visumos,
Kas gyva ir negyva;
Tarp vasaros kaitros,
Žiemos šaltos.
Dienos-nakties
Ir saulės užtemimas -
Viena laiko riba
Tarp žemės ir dangaus,
Vilties ir netekties...
Jau Žolinės -
Tai vasaros branda,
Kada atsiveria dangus
Ir žemės Motinos kilimas.
Gimdytojos gerumo -
Meilės ir taikos,
Todėl ir garbinu Mariją,
Dedu jai savąją karūną -
Javų vainiką,
Gėlių puokštę ant galvos.
Bažnyčioje choralai
Ir didingi himnai,
Aš- kaip drugelis
Ant žolės per Žolinę
Klaupiuosi ir meldžiuosi.
Man ši diena-tarsi riba,
Nutįsusi ilga ilga -
Nuo Velykų ir iki Kalėdų,
Tarp krikšto ir mirties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą