Žmogaus fantazijos
Ir gamtos dermės vaisius.
Kol medis gyvas,
Kalba šakomis ir lapais,-
Tarsi mūsų akimis,
O nukirstas gal kryžiumi
Ar prieverpste pavirsta
Ir pasilieka amžiams
Su mumis ir net po mūsų,
Su jumis-ateitimi...
Ir klaupiasi dažnai
Žmogus prieš kryžių,
O gal tas Dievas su mumis,
Kurio nematome,-
Kaip žvakės nedegame dieną,-
Bet ji nušvinta naktimis...
Labai gerbiu rankas kiekvieno,
Kurio darbai ir mintys
Lieka su mumis -
Visais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą