Žmogaus gyvenimas -
Metų laikai;
Pavasaris-tai kūdikystė:
Maži vis būname
Lyg su sparneliais -
Gražūs, skaistūs angelai,-
Lyg iš senųjų paveikslėlių,
Iš motinos vystyklų...
Kai paūgėjame,
Mieli vaikai,
Apsigyvename aukštai
Ir pasakoje nesibaigiančioje
Niekada nepasiklystame;
Vis tikime, ką pasakys tėvai,
Močiutė ar senelis,
Kokią pasaką paseks
Apie savo vaikystę...
Paskui susikuriam savas -
Ir nemeluojame,
Tik sakome dažnai
Ir labai nuoširdžiai,
Ką norime labai labai matyti...
O kas dar bus?
Per vasarą ir rudenį
Galėsite visi sakyti.
Nelauk žiemos,-
Takeliai-užpustyti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą