Ir vakaras auksinis,-
Tai kas, kad saulė palietė
Dangaus briaunas
Ir debesį-jaudai švininį.
Visokių būna ir dienų
Ir vakarai ne išskirtiniai,
Bet šiandien bučiavau
Mieliausius iš visų -
Mokyklos jau žilus draugus
Lyg savo meilę pirmutinę.
Atsigręžiau į buvusius rytus;
Jie atmintyje vis tokie žavūs -
Prie pasakos ir knygų...
Po žiemos šalčių
Ir plikų šakų
Dar su pavasario
Žiedais alyvų...
Nereikia žodžių iškilių -
Visų veidai nušvitę
Ir visų rankose ir akyse
Jaunystės godos švyti.
Oi, nesakyk,
Kad darbus jau baigei,
O kiek dar liko...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą