Maži medeliai
Stiebiasi į aukštį;
Po metų, po kitų -
Jau dideli...
Žiūriu tada,
Kaip jie kitus praaugo,
Užkėlus galvą
Jau prie jų einu.
Aš – drebulėlė,
Auganti palaukėje,
Čia pat ir kelias
Veda į namus,
Tik nežinau,
Kur man geriau -
Žiūrėti ir stebėtis,
Kaip debesėliai plaukia,
Ar užsislęsti kambary...
Nejau užaugusi drebėsiu?
Lapeliai ant šakelės
Taip ir liks liauni?
Kasmet juos keisiu,
Bet jie man augant
Tik mažės ir trauksis -
Jų bus daugiau...
Gal tankesni?
Kol kas aš - lapas,
Žalias lapas drebulėlės;
Ant jo rašau
Savo mintis.
Esu ori.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą