2011 m. rugpjūčio 7 d., sekmadienis

Vedu

Kančia, nelaimė
Suriša, ribas ištirpdo,
Tada ir tavo ranką paimu,
Drauge einu, vedu,
Jeigu nespėji, atsilieki,
Sustoju, laukiu,
Kartais ir paskubinu.
O kelias visada vingiuotas,
Veda per palaukes -
Į kalną juk nebūna
Statmenai pėduotų,
Nė akmenimis grįstų...
Ir vėl, matau, tu atsilieki -
Jau tūkstančiu pėdų.
Paleisiu, tu paslysi,
Prie kito medžio prisiglausi,
Kuris dar gali būti
Su spygliais, labai dygus...
Mano ranka šilta, pajusi,
Manęs tu visada paklausi,
Pasisakysi, kas tau skauda...
Tau atsakysiu:“Mano vaike,
Aš su tavimi einu“...

Komentarų nėra: