Prisiglaudžiau pašiūrėje,
Maniau, greitai praeis;
Pabūsiu su savomis mintimis -
Juk niekas į mane nežiūri,
Galėsiu ašarą sujungti su lietum...
Barbena smulkūs pirštai,
Į stogą bildena -
Melodija taip paprasta,
Girdėta ir sava,
Kiekvieną dieną
Taip genys stuobrį kalena,
Kol pagaliau nuvirsta tas...
O lietaus lašas siurbiasi
Į žievę-seną seną
Ir atveria senas žaizdas.
Tai ne paukštelis -
Jisai geras geras,-
Melodija ne ta...
Tokia ramybė, muzika,
Kol Tu drauge...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą