Sustojau rudenėjant
Prie atverto lango
Ir ištiesiau rankas...
Jaučiau, bet nieko nemačiau,
O mano pirštai
Šaltį graibo,
Jau vakaras,
Naktis-tamsiau.
Bet leidžiasi kažkas
Man per pečius,
Taip šąla krūtys;
Kažkas vėl liečiasi
Ir prie liemens...
Negali būti,
Oi, negali būti -
Aš nieko nekviečiau
Į savo vidų...
Dainos į sielą nerašiau.
Štai kojas apsivijo
Šalčio gūsis
Ir kyla vis aukščiau...
Juk neprašau tavęs
Palaukti nors truputį,
Tik būtų tada karščio
Širdyje kur kas daugiau...
2011 m. rugpjūčio 23 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą