Vėjo supami,
Ir šniokščia bangos
Per nendryną tykų;
Išeisime ir mes visi
Į tą vėjelį, kuris pučia,
Kviečia į mokyklą.
Čia sąsiuviniai,
Dar nuo pernai palikti,
Ir knygos iš skaityklos;
Neužvertėme puslapių ,
Primargintų, su klaidomis,
Kurias dabar taisysime.
Kiek reikia žmogui,
Kad ir paprastam, žinių,
Kiek mokomės per amžiną
Gyvenimo mokyklą,-
Vis tiek išliekame
Tik savimi, sava knyga,
Dar niekam neskaityta.
Nebūsime silpna nendre -
Tegu ir vėjas groja
Tiktai mano stygomis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą