Iš darželio svetimo
Ir nutariau ją
Žmonai dovanoti,
Kad ji augina
Man dukrelę,
Koldūnus verda,
Pyragaičius kepa...
Ir nubridau į kitą vagą,
Kur bulvės gražiai augą;
Išroviau vieną kelmą -
Kitos tegu auga...
Bulviniai blynai kvepia,
Žmona tik valgo...
Dėkoja, kad jai
Moku savo algą.
Ko dar iš to
Žmogaus norėti;
Gal neturėjo
Jis mamos ir tėtės,
Nematė,
Kaip jis augo?
Dabar tik bulves
Valgo, valgo
Ir į kitas
Dar pasižvalgo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą