Juk ne paslaptis,
Kad augate dvyniai -
Liauni ir tiesūs.
Paleidžiat plaukus
Ant jaunų pečių,
O garbanos plazdena,
Vėjas vėl suraito
Ir ištiesina...
Balti kamienai,-
Kaip mano plaukai,-
Bet mano rankos tiesiasi,
Kad apkabinčiau brolius,
Jie- aukšti, aukštai-
Ir jų akių
Sugerčiau šviesą.
Kai lapai taip žali,
Ir žodžiai būna tiesūs;
Šiurena dainą,
Kad ilgi keliai
Nebūna teisūs...
Žali laukai,
Žali spurgai
Į vieną susilieja,
Ir lekia jų maži vaikai -
Ruduo atėjo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą