Gyvenimas-scena,
Kurioje netelpa dažnai
Žmogus-kūrėjas;
Ateina ir praeina
Daug pro jį žiūrovų -
Kaip siela alkana...
Laiminga ši minia,
Kad jiems netenka
Atidengti galvą
Prieš pasaulį,
Visa ko tvėrėją,
Ir nestovėti prieš visus
Su atlapota krūtine.
Kai po kelių
Gyvenimo akordų
Scena prasivėrė,
Atėjo žemė-pribuvėja,
Parsiveda tave,
Iš kur visi atėjome.
O kas išliko?
Gal knyga, styga...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą