Mieliausia, ką matau,
Kaip motinos
Savo vaikus augina -
Tai lyg sena,
Bet ir nauja tema;
Kiekvienas, rodos ,
Turi iš savo tėvų
Šį gražų patyrimą,
O kurgi dar jo prigimtis...
Kaip auga augalas ,
Niekas nemato ir nežino,
Iš kur į jį ateina gyvastis;
Nematomos ir jėgos,
Kurios jį sodina -
Tai vėjas ir saulutė,
Žemė ir vanduo,
Netgi tamsi naktis...
Gyvenimo verpetas sukasi
Ir einam, einam -
Vis ta pačia nematoma
Gyvybės kryptimi.
2011 m. rugpjūčio 14 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą