Gal Tu žinai?
Man pasakyk,
Kada žmogus
Ir medis auga?
Išdygau aš po pušimi,
Dabar jau eglė saugo.
Ir klevas apgaubė
Plačiu lapu,
Lietaus lašai
Pro akis krenta,
Paukštis skrieja.
Aš sėdžiu su visais
Ir tyloje kalbu -
Kiek daug minčių
Iš jų ateina,
Rytais pirštai prisiliečia.
Didžiulį ąžuolą turiu -
Galingas jo kamienas,
Nubyra lašas iš dangaus
Į žemę įsilieja.
Dabar žinau:
Aš augu tik su juo,
Šaknis turiu,
Gimtinės šiltą vėją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą