Į dvi lygias šūsnis -
Vienoj atrodė daug,
Dabar abi jau mažos.
Ir svirduliuoja vidurys -
Toks mažas mažas...
Nors vieną lapą
Tik nuimk, paslys;
Gyvenimo svarstyklės
Irgi tokios mažos -
Ant vieno piršto neišsilaikys
Net ateities miražas...
O prašome dažnai
Menkutį vabalėlį- mažą:
-Tu pasakyk, Dievo karvute,
Kur skrisi, ką atneši?
O ta nuskrido ir nebematyt...
Ar pats ją seksi?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą