Gyvenimo veidrodis

Taip dabar sėdžiu
Ir viena mąstau, stebiu,
Kaip mainosi gyvenimas.
Juk pradedame nuo savęs,
Suprantame, kad tu ir aš
Ir yra mūsų gyvenimas.
Vieninteliam taške,
Vienoje kelio atkarpoje,
Prasideda visų gyvenimas -
Tai žemė, motina gera,
Iškėlė mus visus ir parėmė,
Išleido į tikrą gyvenimą.
Dabar nebeturiu tėvų
Nei savo brolių, seserų;
Turiu tik juodą žemę,
Kuri ir sveikina mane kasryt,
Kai pradedu gyvenimą.
Ir veidrodyje tiktai aš,-
Su savo rūpesčiais -
Gyvenimu.