Su gandrais -
Visi taip skrenda...
Ir kregždžių nematyti -
Sugėrė debesys sparnus.
Gal dar varnėnai
Mūsų nepaliko, lanko;
Matau jų ištikimus-
Pilkus, kaip eilinis,
Mažus pulkelius.
Kas rytą vis skubu
Prie mažo savo lango,
Patikrinu savo jausmus:
Ar mano mintys
Dar paukščiu išskrenda,
Ar vėl sugrįžta
Į namus - pas Jus.
O debesys per dangų brenda -
Jiems mūsų Marios
Gal iki kulkšnių?..
Gyvenimui ištiesiau
Savo baltą ranką,
Jeigu tik nori,
Įsikibk ir Tu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą