Seni daiktai,
Seni papuošalai
Seniai seniai
Jau sudėti į skrynią;
Nešiojo juos močiutė,
Kai puikavosi
Dar savo nėriniais -
Išsaugojo ir man
Tą meilę begalinę.
Ir kvepia pievomis,
Ir įsėliu rugių,-
Kaip duona bėralinė.
Ir puodai, ir stiklainiai
Ant tvoros kuolų
Vis pamauti dėl kitų grybų.
Ruduo-bus dar ir jų
Dėl Kūčių, net Velykų.
Taip tilindžiuoja kieme
Ir seni daiktai -
Neišmesti ir pagerbti -
Keptuvės blynams.
Gal netgi anytos?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą