Prie didžiulių akmenų.
Nejaugi ten geriau,
Saugiau-pavėnė.
Gyvenimas
Vis sukasi ratu
Ir grįžta ten,
Kur prasidėjęs.
Akmuo iškilo
Iš žemės gelmių,
Pamatė saulę,
Audrą, vėją,
Lietus nugludino kraštus;
Nejaugi riedulys
Dėl to kentėjo?
Nė suplūkta asla,
Nė smėlio kauburys,
Nė takas mintas ir numintas
Basų kojų,-batsiuvio
Dar neturėjo,-
Ir padai atmušti
Į grindinį iš akmenų;
Taip šimtus metų ėjom.
Dar nesodinkime
Prie akmenų gėlių,
Ant aukuro iš akmenų
Uždėkim gėlę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą