Mažos, paskutinės -
Jau nušienautos guli
Ant tiesiųjų pradalgių,
Gali priėjęs pasirinkti
Gegutės ašarėlių -
Puokštelė bus maža
Ir tiks bent ant kokių stalų...
Paliks tiktai tos žolės,
Kurių gyvuliai neėda,
Bet jos vilioja dar savo kvapu;
Ir nežinau:ar gydo jos,
O kartais gal ir žudo
Savo nematomu žvilgsniu.
Visi mes mylime ir žemę,
Ir dangaus beribį gylį...
Aš tarsi vidury pasijuntu,
Kai pakeliu žolelę šią nuskynusi
Aukštyn aukštyn link debesų,
O man ji atsilygina
Savo kvapu.
Aš jį geriu lyg saldų vyną
Ir nemąstau:jis vaistas,
O galbūt ir svaigulys,
Gal tai viltis
Ir kažkokia paguoda?
Kokia ši vasara be jų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą