2011 m. rugpjūčio 29 d., pirmadienis

Skiriu Idilijai ir Veronikai




Mūsų tas pats dangus
Ir ta pati žemė;
Tos pačios kalvos ir laukai.
Plačiai, gražiai
Daina skardena,
Kai gieda vyturiai rytais.
Iš to paties aruodo
Meilės grūdus semiame,
Nubarstome dirvas
Gerumo spinduliais -
Išdygsta tik tada,
Kai šiltas vėjas ir lietus
Į širdį nusileidžia
Ir prieš save
Tiktai geras akis matai...
Tas pats vanduo
Rankas nuplauna,
Kai po visų darbų
Prisėdam vakarais.
Tos pačios žvaigždės
Migdo mus,
Dainuodamos lopšinę
Iš padangės...
Tik pažiūrėk:
Juk Tu girdi, matai?

Komentarų nėra: