Saulėlydžiai geltoni,
Dar tokie šviesūs.
Žiūriu į saulės foną -
Jis slepiasi už horizonto
Jau kitoks-raudonas...
Ne kraujo tai spalva,
Gėlės-labai malonūs;
Jis atveria vartus
Į kitą-laimės ir ramybės -
Muzikinį toną.
Kiekvienas, likęs spindulys,
Prie debesėlio balto
Nudažo jį savo spalva
Ir miega susiglaudę.
Tai motinos ranka
Ir pasaka-jos veidas
Vaikelio mažo akyse
Saulute gulasi ir keliasi,
Ir niekada nenusileidžia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą