O vakaras žemai -
Ir vis ta pati saulė;
Atrieda tartum kamuolys,
Nušviečia žemę iš arti.
Oi, kokia laimė!
Atsikeliam su ja rytais
Ir sekame pasaulį,
Kad būtų visada taika:
Vaikams- vaikystė,
O senatvei-laimė.
Dienos prasmingas vidurys,
Aukštai dangus ir saulė -
Pavasaris žiedus barstys,
Ruduo surankios.
Dabar dar vasara žavi,
Bet ar ji visame pasaulyje?
Žiema kažkur toli
Ir šaltis, speigas beldžiasi;
Takus ten sniegas užpustys,
Kur mūsų kojos žengė.
O saulė mūsų džiaugsmo vidury,
Kad esam pašaukti gyvenimui.
Ruduo arti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą