Koks nuostabus augimas,
Kai nešienautos pievos
Virsta vėl mišku.
Atrodo, joja juodbėriais
Ir kardas neužkliūva,
Žalvarinis skydas -
Taip neša mūsų brolius
Į savo namus...
Tik į namus.
Raiba gegutė
Niekada neklysta:
Skaičiuoja,
Iškukuoja metelius;
Ir laukiu, laukiu -
Tu sugrįši;
Kam tada beržas
Pievoje išdygsta,
Jei niekas jau negirdys
Ristūnų žirgų?..
Toliau, ant kalno,
Šaltinėlis trykšta.
Aš ten einu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą