Moteris

Jūs vyrai -
Dideli vaikai,
Gilių versmių ištroškę;
Jūs mylit ne mane -
Ne tikrą moterį.
Patinka mano balsas iš toli,
Kada negalite
Melodijos suvokti.
Patinka mano žodžiai atviri,
Kurių siela ištroškusi.
Jūs piešiate Madoną
Mano akimis -
Savo gyvenimą
Jūs lošiat tartum pokerį...
Jūs ieškot sau paguodos,-
Tarsi ištremti
Į dykumą beglobią
Ir glaudžiat gėlę
Kuri jau vytusi,
Bet dar gaji -
Prisikelia iš užmaršties
Ir veda į namus -
Jaukią pastogę...
O aš dar noriu
Būti, baltas berže,
Moterimi.