Kaip ir kiti maži
Upeliai nuo miškų,
Prasideda iš pievų,
Šaltinėlių ir urvelių;
Per akmenis slidžius,
Šaknis tolyn gurgena.
Pavasarį purienom apsnigta,
Kol kausto naktį ledas,
Saulutėje ištirpsta
Ir giedri, šilta diena
Pasveikina ir kelia.
Pakyla ir srovė greita,
Stiprius medžius išvarto,
Kam jai užstojo kelią -
Jinai Mušėjaus glėbyje,
Ant mylimojo rankų.
Ir akmenėlius peršoka
Tokia grakšti, jaunamartė -
Pripildo taurę vandeniu,
Ir geria , ir dėkoja jai krantai
Už tolimos dainos
Pirmagimio lopšinę,
Paprastus kaimo žodžius,
Kada kalena gandras.
Ir taip papildo mūsų tėviškės
Benykstančius lizdus...
Mes senstame,
O ji nesensta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą