Žydėjimas

Visi medeliai žydi,

Visi noksta, duoda vaisių,

O sėklos – sau,

Savi vaikai į žemę krenta,

Kitus nešioja vėjas,

Paukščiai sėja pakeliui.

Nedaugelis iš uogų dygsta,

Ne visos skanios

Ir nuodingos gan dažnai,

Bet sukužda pavasaris

Galingą maldą

Ir skleidžiasi žiedai...

Ir senas sodas,

Apleistas, neaptvertas,

Maži jo obuoliai,

Pražysta tėviškėje

Žiūrėdamas į dangų

Ir žino vietą,

Kur nukrenta vaikai...

„Klausia žvirblis čiulbuonėlis

Pas tą pilką karvelėlį,

Kaip kaip aguonėles sėja“...

Tik šitaip – ne kitaip.