Gyvenimas
– srovė;
Gimei
ir teka
Per
pievas ir miškus,
Aplenkia
aukštus kalnus,
Kai
iš ten kiti upeliai,
Lyg
balto sniego lašais tirpsta
Ir
krenta lyg iš pat dangaus...
Pražydo
sodai,
Karklai
nužydėjo,
Ieva
nubalo po langais,
Pakvipo
visas kiemas,
Įbrido
nuotaka į pievą
Neužmirštuolių
akimis...
Raudona
tulpė lūpose,
Lapai
– žali žali,
Gyvenimas
– srovė
Vėl
teka širdyje
Ir
išsiskleidžia saulės bučiny.
Kol
mylimo sulaukia,
Vakaras
užmerkia
Mylinčias
akis.
–
Oi, ieva ieva ! – Šaukia
Volungė
miške...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą