2015 m. balandžio 30 d., ketvirtadienis

Pražydo ievos




Gyvenimas – srovė;
Gimei ir teka
Per pievas ir miškus,
Aplenkia aukštus kalnus,
Kai iš ten kiti upeliai,
Lyg balto sniego lašais tirpsta
Ir krenta lyg iš pat dangaus...
Pražydo sodai,
Karklai nužydėjo,
Ieva nubalo po langais,
Pakvipo visas kiemas,
Įbrido nuotaka į pievą
Neužmirštuolių akimis...
Raudona tulpė lūpose,
Lapai – žali žali,
Gyvenimas – srovė
Vėl teka širdyje
Ir išsiskleidžia saulės bučiny.
Kol mylimo sulaukia,
Vakaras užmerkia
Mylinčias akis.
– Oi, ieva ieva ! – Šaukia
Volungė miške...






Komentarų nėra: