Mes
vaikštom taip pačiais takais,
Gyvenimas
vienodai teka;
Neris
ir Vilnius,
Gedimino
bokštas,
Šventovės,
rūmų pamatai
Ir
ąžuolynas senas...
Maža
bala,
Kur
užskrenda pavasarį
Raibosios
antys ir gagena,
Kalneliuose
žibutės
Žiūri
į akis,
Aplinkui
- žalia žalia...
Bijau
užminti šaką seną,
Kad
ji traškėdama nelūžtų
Ir
neprikeltų margo genio,
Gražuolės
voveraitės,
Čia
ramiai gyvenančios.
Toli
palikusi gimtinė,
Mano
Anykščiai,
Ranka
pasiekiama
Šeškinė
mano.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą