Tik
ievos krūmas arba karklas
Turi
šią gyvybę,
Kad
vienos šaknys laiko
Pavasarį
pražydusį vainiką...
O
žemė nederlinga, -
Balos
ir kemsynai,
Kaip
kepalai sumirkę
Liūliuoja
polaidžio
Ledais
užtvinę,
Kada
viena šaka palinksta,
Iš
jos vėl kelmas
Šaknimis
į žemę klimpsta.
Keroja
krūmas negenėtas,
Kol
kirvis ima jo gailėtis.
Iškerta
viską, kas aplinkui dera,
Palieka
dvi šakas;
Jos
viena aplink kitą vejasi,
Kai
vėtra blaško,
Lietų
geria, girgžda, trinasi...
Saulė
į dangų
Ir šį
rytą kilo,
Nusišvietė
dangus
Po
lapais žiedas supasi ir šyla...
Gal
dabar jau žydi?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą