Daug
pamatai, kada miške klajoji,
Daug
išgirsti, kai šlama
Pernykščiai
lapai jau po kojomis,
Paukščių
balsai – įsimylėjusių porelės,
Nuleidi
ir akis,
Kad
netrukdytum jų pasibučiavimui...
Kaip
kvepia sprogstantys beržai,
Karklai
jau žydi, kvepia,
Geri
ir ievos saldų kvapą,
O
žemė – visada vienodai;
Į
dangų žiūri,
Išgarina
tik iš savęs, ką turi,
Visa
kvepia...
Nedaug
te pasakiau,
Bet
tiek jaučiau – visas gyvenimas...
Aš –
jūsų medis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą