2015 m. balandžio 28 d., antradienis

Kelionėje






Daug reikia kelio eiti,
Kol pavargsta kojos,
Daug pamatyta ir apeita,
Kur jau klimpsta,
Tarsi į akmeninę uola
Ne kartą ir atsiremi,
Sustoji ir mąstai,
Ar tau vertėjo,
Ne viską pamatei ir sužinojai...
Oi, buvo verta,
Nes ir pats kitoks tapai,
Savo vaikams papasakojai,
Už rankos mažučius vedeisi
Švariu taku, tarsi į rojų...
Pramintu takeliu nueina jaunas,
Pasuka ir tuo pačiu suaugęs,
Čia pat senatvė
Lazdele pasiramsčiuoja...
Žmogus – antelė,
Nes visi mažais žingsneliais
Gyvenimo keliu krypuojame...


Ona Baliukienė






Komentarų nėra: