Taures
pripildo vynu,
Lėkštes
– su kaupu duonos,
O
širdyje gerumą,
Kaip
saulę dangui,
Dovanų
nešiojamės...
Taurės
ištuštėja,
O
neišgertos išgaruoja,
Duoną
suvalgai
Ir
tuščią lėkštę atiduodi,
Gerumas
lieka amžiams –
Tai
versmės, kurios pildosi
Iš
gilumos senolių...
Pakėlę
taurę vyno
Ilgiausių
metų uždainuojame
Ir
tėviškės kalneliai
Rausvėja
saulėje,
Kaip
kepalėliai duonos...
Kiekviename
lange – po saulę,
O
galvoje – minčių aruodas,
Kurį
tau atiduodu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą