Saulutė
žiūri ir daug mato,
Kas
žemėje gražu
Ir
danguje – aukštai,
Kokie
geri ir jos darbai, –
Pakyla
rytais ir paglosto
Medžius,
gėles ir visą žemę,
Kas
vandenyje, giliai,
Kokie
kvapai iš pirmo lapo...
Einu
ir net susimąstau,
Kas
būtų, jei nebe prabusčiau
Prie
laiko tako,
Juk
skleistųsi ir be manęs,
Žydėtų
vyšnios, obelų žiedai...
Kokie
garsai prie inkilo –
Visi
susiporavę čiulba,
Klausau
ir tu klausai,
Prie
balto beržo prisiglaudžiame,
Rankos
susisiekia
Ir
mums gerai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą