Ne
vienas kelias,
Kuriuo
vis eini, –
Prie
kryžkelės – raudona rožė,
Jos
kvapą pajunti
Ir
prisilenkęs uostai,
Įtrauki
į krūtinę
Gaivų
kvapą – meilės gūsį
Ir
pasuki į laimės uostą...
Oi,
rožės, rožės,
Jos –
puošnios moterys,
Jų
rūbuose ir paslaptis,
O
lūpose daina,
Kol
nužydės, dainuosi...
Ruduo
pakanda lapelius,
Šalna
tik nuskina žiedus
Ir
baigiasi jaunystės
Aistringas
tango,
Šokam
paskutinį šokį...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą