2015 m. balandžio 5 d., sekmadienis

Nusišypsokime



Taip gaila debesėlio,
Kuris rūškanas ir nesijuokia,
Viršuje saulė spindi,
Bet jis toks pavydus,
Jos spindulius paslėpęs
Žemę laisto lietumi,
Neleidžia ir šypsotis...
Taip gera jam ranka mojuoti,
O kai parodau kelią,
Nuslenka toliau,
Vaivorykšte apjuosiu...
Jam iš paskos šaukiu,
Kada sutiksi kalną
Prasiskirk ir negrūmok,
Ant jo saulutė užkopė
Ir juokiasi...
Aš – rasos lašas,
Nedaug man reikia, –
Turiu žolės, gėlių
Ir medžių – visi juokiamės.




Komentarų nėra: