2015 m. balandžio 3 d., penktadienis

Gelbėjančios mintys



Kiekvieną rytą apninka
Minčių spiečius –
Už lango sninga dar tirščiau
Ir balta, taip šviesu,
Prie durų staktos atsirėmus
Svajonėse paskendus pastovėti,
Nes savo gimtą namą sapnavau
Ir tau šią paslaptį
Šiandieną pasakau.
Ėjau iš tėviškės sodybos,
Paskui į darbą važiavau,
Kišenėje nebuvo nė skatiko –
Į senų žmonių trobą
Pasiskolinti netyčia užėjau.
Pasiūlė moteris man eurą,
Senolis atnešė penkis,
Bet buvo jie suglamžyti,
Nė kiek nebepanašūs
Į naujus, dabartinius.
Sapne praskydo minčių gijos –
Kažką dar gelbėjau,
Bėgiojau ir verkiau,
Dabar žiūriu į baltą snaigę
Ir supratau, kad jau ant slenksčio
Nuostabios Velykos
Ir prisikelti sielai laikas,
Kaip maldą savo mintį
Skiriu tau.






Komentarų nėra: