Mylimos akys

Gražiausias – dygstantis pavasarį

Gležnas medelis,

Iš mažos sėklos,

Kaip aguonos grūdas,

Tik po to – žiedai,

Kurie užsimezga viršūnėje,

Kol kas žemai...

Prasideda visų gyvenimas

Nuo pirmo žvilgsnio į save –

Vandens laše ar upėje,

Kuri srovena vos juntama tėkme.

Nuo pirmo žodžio mama,

Kuri yra greta,

Paskui – pirmoji meilė

Ir noras ją sušildyti kaip saulę

Savo širdyje...

Nesuk akių, kai klausiu,

Kada tą jausmą pajutai,

Kai pirmajai mergaitei

Už plaukų patampei

Ir greit atsiprašei...

Gal buvo šešeri tiktai?

Kaip smagu, kad augame

Žiūrėdami į dangų,

Kuriame kas dieną

Mylimas akis matai...