2015 m. balandžio 29 d., trečiadienis

Kampai



Yra stalai ant keturių kojų
Su keturiomis pakojomis,
Kad ir maži pasiektų
Duonos riekę,
Pralįstų pro suaugusiųjų kojas,
Kai baigiasi sriuba.
– O kur žegnonė? – subara mama...
O kas dabar žegnojasi
Ir kepa juodą duoną,
Kryželį spaudžia kepale?
Kiti laikai – kita ir duona,
Kiti dabar stalai,
Trikojai, vienakojai,
Net su akmens paviršiais,
Apvaliais kampais
Ir nepralįsi apačia,
Neprisiglausi prie mamytės kojų...
Ar dar prisimeni,
Kada mama žegnojo,
Kaip tėvas riekė kepalą
Ir stalas buvo tvirtas,
Ant visų keturių kojų,
Aštriais gyvenimo kampais...
Mamos šalia nėra.








Komentarų nėra: