Velykinis kiaušinis

Pasnigo ir nutirps,

Pavasario saulutė išdžiovina

Baltą sniegą,

Net ašara nuo skruosto

Greit nurieda

Ir pėdsako nelieka...

O meilė sprogsta akyse

Berželio pumpurais,

Alyvos šakose,

Kai laukiame ir ilgimės

Gyvybės gėrimo

Ir penkialapio žiedo...

Pasninga plaukuose

Ir jau nebe ištirpsta niekada

Iš atminties gelmės,

Ką sakė motina ir tėvas,

Kai laimino prie slenksčio

Išeinančius į kelią,

Kada priklaupiame prieš Dievą...

Tik neliūdėk, jei kas nesiseka,

Neišsipildo žodis,

„Tėve mūsų“...

Prisikėlimui bus Velykos,

Žemės apvalus kiaušinis

Rieda.