Prisėskime
prie vieno stalo,
Kur
sėdėjome...
Gal
suolo to paties ir nebėra,
Bet
sprogsta vėl beržai,
Pražys
ir ievos
Ir
visa pieva – vėl žalia...
O
ežerai – akvariumai,
Kur
neršia žuvys,
Dar
jų vaikai – labai maži,
Reikia
šiltos bangos,
Kuri
iškeltų, pamaitintų,
Nors
vieną mažą kąsnį,
Kaip
laimės sėklą,
Sužadintų
širdy...
Prisimeni?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą