Močiutės
spintoje – užuolaidos,
Seniai
kabėjusios ant lango,
Kad
akių nebadytų
Tiesūs
saulės spinduliai,
Pravėdini
ir klausi,
Iš
kur ta numegzta svajonė,
Kuri
užsigulėjo taip ilgai...
Motinos
spintoje – suknelė,
Apykakle
megzta medvinės siūlais,
Nunertais
pakraščiais,
Išlikusios
gražiausios
Pievos
gėlių spalvos,
Palygini
su savo metais
Sulankstai
ir padedi,
Susimąstai...
O
pačiame dugne – geltoni gintarai;
Jie
kvepia pušimi
Ir
amžinai žaliais spurgais,
Kurie
labai anksti pražysta
Jaunystės
kvepiančiais žiedais...
Kas
tavo spintoje,
Kokia
išliksianti skarelė,
Kuri
ant drobės nupiešta išliks,
Ką
pamatys tavo vaikai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą