Mes
rašome istoriją gyvai,
Skaičiuojame
metus
Ant
penkių pirštų, –
Praeina
metai,
Lenkiame
po vieną,
Visiems
užtenka vietos
Geroje
rankoje,
Lygių
vagų delne,
Nuo
nykščio iki mažojo
Ir
vėl iš naujo...
Žemė
– kiaušinis;
Rieda
saulės šviesoje,
Naktimis
žvaigždės saugo,
Kai
apsuka ratu,
Vėl
susitiksi draugą.
Patikriname
gerumu,
Kokie
mes stiprūs augame,
Kada
taika pasaulyje, –
Po
mūsų vaikai užrašys
Ir
tęsinį istorijos
Ant
dešimt pirštų...
Tiktai
nedorėlis
Savo
istoriją pamiršta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą